Dictionary of the Lithuanian Language.
bėdavoti — ×bėdavoti, oja, ojo J, bė̃davoti, oja, ojo 1. intr. skųstis, aimanuoti, dejuoti, krimstis: Dantimi bėdavoja Vrn. Oi tėveli, tai vis bėdavojai sunkiais darbeliais, didžiais vargeliais Mrs. | refl.: Kad ir bė̃davojas žmonys dėl menko nėko! Grg. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbėdavoti — ×išbėdavoti tr. bėdavojant išsakyti: Neišpasakoja, neišbė̃davoja savo vargų Gs. | refl. tr.: Ką čia kelmo beišsibė̃davosi! Grg. bėdavoti; išbėdavoti; nubėdavoti; pabėdavoti; pribėdavoti; subėdavoti … Dictionary of the Lithuanian Language
nubėdavoti — ×nubėdavoti 1. tr. bėdavojant nupasakoti: Nubėdavojo savo bėdas senelis Ds. | refl.: Tai jis man visai nusibėdavojo, ka nekas jam tę Alk. 2. refl. suvargti: Jis visai nusibėdavojęs Lel. bėdavoti; išbėdavoti; nubėdavoti; pa … Dictionary of the Lithuanian Language
pabėdavoti — ×pabėdavoti intr. Dkš padejuoti, pasiskųsti: Pasiskundžiau, pabė̃davojau, i davė žmogus Gs. | refl.: Ans pasibė̃davojo pritrūkęs duonos Grg. bėdavoti; išbėdavoti; nubėdavoti; pabėdavoti; pribėdavoti; subėdavoti … Dictionary of the Lithuanian Language
subėdavoti — ×subėdavoti tr. K sumušti: Sakė jam, jei jis nešnekėsiąs, tai jis jį skaudžiai subėdavosiąs Sch194. bėdavoti; išbėdavoti; nubėdavoti; pabėdavoti; pribėdavoti; subėdavoti … Dictionary of the Lithuanian Language
